Apie gofruotąjį kartoną

Gofruotasis kartonas (angl. corrugated board) – tai medžiaga popieriaus pagrindu, sudaryta iš bent dviejų sluoksnių, kurių vienas yra subanguotas korugatoriaus pagalba, o kitas – lygus. Priklausomai nuo gofrokartono rūšies, lygių ir banguotų sluoksnių skaičius gali būti skirtingas. Daugiausia gali būti septyni sluoksniai.

Dėl savo lengvumo bei patvarumo, gofruotasis kartonas yra plačiai naudojamas dėžių bei pakuočių gamybai, pakavimui. Apie 75% visų pakuočių yra padaryta iš šios medžiagos.

Renkantis tinkamą gofrokartono rūšį savo naujai pakuotei, vertėtų atkreipti dėmesį į keletą parametrų. Šios medžiagos tinkamumą konkrečiam projektui geriausiai parodo storis (mm), sluoksnių skaičius bei ECT (angl. Edge Crush Test) dydis.

Gofruotojo kartono storį bei sluoksnių skaičių geriausiai apibūdina tarptautinė klasifikacija. Skirtingo storio bei sluoksnių lakštai yra žymimi abėcėlės raidėmis, pagal gofrokartono rūšies išradimo laiką.

ECT parametras matuoja gofruotojo kartono atsparumą spaudimui iš viršaus (kN/m).

Kaip atsirado gofruotasis kartonas

Gofruotajam kartonui jau 150 metų. Pirmąją informaciją apie „gofruotąjį popierių arba kitą medžiagą“ („paper or other material corrugating“) galima rasti Edwarda G. Healyho and Edwarda E. Allena 1856 m. Didžiojoje Britanijoje registruotame patente. 1871 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose Albert Jones užpatentavo gofruotojo kartono gamybą. Sklido gandai, kad pirmoji korugavimo mašina buvo pagaminta iš senų patrankų korpusų, naudotų Civilinio karo laikais. A.Jones tikslas buvo sukurti elegantišką ir saugų būdą stiklo buteliams pakuoti, o įkvėpimo jis sėmėsi iš plisuotų moterų sijonų Dar po trijų metų Oliver Long patobulino jo patentą prie gofruoto popieriaus priklijuodamas lygų lapą ir taip išrasdamas dvisluoksnį gofruotąjį kartoną ir pradėdamas gofruotojo kartono pakuotės erą. Pirmasis gofruotojo kartono fabrikas Europoje atsidarė 1883 metais Londone, o XX a. pradžioje gofruotojo kartono gamyba išsiplėtė visame pasaulyje.